Pirmosios realios idejos kilo dar kokiais 2018m. mazdaug 10m. po,- kai pradejau visu tuo dometis. Bet vis kazkas trukde, kazkas laike ir tas pastovus atideliojimas veliau.. 2020 metais, po permainu mano gyvenime, rudeni, emiau deliotis plana ir rinkti komanda. Pasiruosimas truko iki kitu metu pavasario. Pirmieji issukiai pries tokia ilga ir sunkia kelione. Pirmasis skrydis lektuvu kuris man vare baime dar gerokai pries kelione.. Nebijau as aukscio, bet saugesnis jauciuosi kai kontrole mano rankose. Skrydis buvo sekmingas. Nors skrydis truko vos pusantros valandos, bet labai isvargino nuo pastovios itampos isgirdus menkiausia jo girgzdejima :D Nusileidau Zuljanu oro uoste kuris randasi paciame Kijeve. Susiradus vietini taksi pasitaike labai maloni moteriske, kuri salyginai neblogai kalbejo angliskai. ~25km. kelione atsiejo 30eur (ech, nugreze turista, nu bet ka jau dabar..). Atvykus vietoje manes lauke kolega, pas kuri ir apsistojau. Paplepeje aptareme ir dar karta sutikrinome reikiama iranga zygiui. Is esmes visa reikiama ekipuote jau atsiveziau su savimi, nuo batu, aprangos iki kuprines, betruko nusipirkti tik vandens ir tam tikro maisto ka ir padareme salia esancioje parduotuveje. Iki vakaro dar buvo kelios valandos laiko, todel siektiek nusnaudziau geresnei savijautai. Is namu isvykome apie 17val. autobusu i vieta, kur musu jau lauke vadinamas "stalker taxi" kartu su busima bendrazyge. Pakeliui paemem dar viena kolega Kijeve ir musu 4 asmenu komanda buvo surinkta, as ir trys Ukrainos pilieciai. Pagaliau metas judeti Cernobylio krypties link, bet nezmoniskos miesto automobiliu spustys neleido to padaryti taip greitai. Dvi valandos kelio, ~120km ir mes jau viename is maziausiai nutolusiu priezones kaimu - Dytiatki. Kaimas ribojasi su zonos perimetru ir kartu yra prie pat vieno pagrindiniu kontroles patikrinimo punktu (KPP). Isukimas i kaima yra pries pat kpp, todel vaziavome gilyn i kaima istikinimui, ar musu niekas neseka. Apsisukome ir grizome siektiek atgal ir isukome i keliuka kas aplink primine buvusiu fermu likucius. Aplink pilna siuksliu, bet cia tipine Ukrainos vizitine kortele (kas buve - supras).
Greitai susirinke manta atsargiai kirtome pagrindini kelia ir pajudejome zonos perimetro link kuris buvo vos uz puses kilometro nuo musu issilaipinimo vietos. Vos uz keliu minuciu mus pasitiko spygliuota viela. Po katastrofos del iskritusiu radionuklidu buvo nuspresta imtinai 30km. spinduliu nuo Cernobylio atomines elektrines atskirti teritorija kuria sudare beveik 4800 kvadratiniu kilometru. Kadangi uztersta teritorija ribojosi su Baltarusija, beveik puse teritorijos atiteko jai ir buvo pavadinta Baltarusijos Polesės valstybiniu radioekologiniu draustiniu. Tuo tarpu Ukrainoje teritorija sudare dvieju pavojingumo lygio teritorijos - 10 ir 30 kilometru zonos kurios bendrai sudare Cernobylio atskirties zona, arba kaip liaudiskai vadinama tiesiog zona (2634 km²). Visa teritorija buvo aptverta spygliuota viela, juose patruliniai keliai, 11 kontroles patikrinimo punktu (UA) ir akylia apsauga nuo pasaliniu patekimo. Praejus tiek metu nebuvo sunku rasti landa supuvusioje tvoroje, neatsargus judesiai ir spygliai noriai pleso marskinius..Mes zonoje. Jausmas neapsakomas.. Siektiek paejus sutikome ramiai sau vaikstanti briedi. Esu jau kazkur pasakojes kokia ten gamta kitokia. Gamta kurioje nevykdoma jokia ukine veikla. Gamta be zmogaus prisilietimo visus 35-penkerius metus. Reikia tai pamatyti, paliesti, uzuosti...Uz valandos laiko kelio pasiekeme pagrindini kelia vedanti i Cernobylio miesta. Turejome daryti lanka, kad apeitume kontroles posta. Kandangi buvo jau puse devyniu vakaro, buvo salyginai saugu eiti pagrindiniu keliu. Turistai privalo palikti zona neveliau 18val. o komendanto valandos prasideda nuo 22val. vakaro. Nuolat reikejo dairytis atgal stebint ar niekas neatvaziuoja is galo, kelio atkarpa dekinga ir tiesi i abi puses, todel is anksti galima pastebeti automobilio zibintus. Pora kartu teko pasportuot slepiantis gilyn i miska nuo pravaziuojanciu masinu ((: Uz 5 kilometru pasiekeme dvi pagrindines 750kV elektros linijas einancias tiesiai is CAE kurios skersai driekesi musu kelia. Jau buvo prietema, puse 11 vakaro, ant laidu matesi elektros blyksejimai del krentancios rasos, o spragsejimas maloniai gloste ausis...elektriko romantika..Uz 3km. musu lauke pirmasis rimtesnis issukis - kirsti upe Uz. Pagal zonos paniatkes tikroji zona prasideda kirtus upe, o jos aplenkti tiesiog neimanoma einant pietiniu marsrutu, nes ji driekiasi skersai visa zonos perimetra. Uza galima kirsti dvejais budais: tiesiogiai brendant per upe radus brasta, arba rizikuojant eiti per tilta. Tiltas neveltui pramintas "Protokolo tiltu", nes nakti ten nuolat organizuojamos pasalos ir gaudomi nelegaliai zona lankantys asmenys (stalkeriai), kitaip sakant sansu 50/50 (: Is anksto buvome nusprende, kad rizikuosime ir eisime per tilta. Likus vos keliems simtams metru staiga is galo pasirodo automobilio zibintai ir mes priversti sokti i griovi sleptis. Jau buvo visiskai tamsu, todel nebuvo sansu musu pastebeti. Kaip bebutu keista, automobilis sustojo pries pat tilta krumuose, uzsigesino varikli ir lauke tamsoje. Pasala simtu procentu. Gulejome griovyje pusvalandi tikedamiesi, kad masina pasisalins, bet ji niekur neketino trauktis, todel reikalai pasisuko ne pagal plana.
Komentarai
Rašyti komentarą